- meiluoti
- meilúoti, -úoja, -ãvo 1. intr. N, [K] pataikauti, gerintis: Lapė meilavo, girdama gaidžio balsą rš. | refl.: Vaikis meilúojas, meilydamas nuo mergos gauti pirštines J. Pati prie jo visumet meilavos I. Taip jam besimeiluojant, beplepant, laikas tuščioms ėjo Mš. 2. tr. N, [K] myluoti: O aš už tai juos bučiuoju, meiluoju, ragaišiu ir pienu valgydinu rš. 3. tr. SD128 daryti meilų, malonų; maldyti. 4. refl. mylėtis: Jiedu meilúojas, t. y. mylinas J. \ meiluoti; išmeiluoti; pameiluoti; prisimeiluoti; susimeiluoti; užmeiluoti
Dictionary of the Lithuanian Language.